Pereiti prie turinio

Kremenecis

Kremenecis
ukr. Кременець
      
Vaizdas į miestą nuo Bonos kalne stovinčios Kremenecio pilies
Kremenecis
Kremenecis
50°07′11″š. pl. 25°43′00″r. ilg. / 50.119722°š. pl. 25.716667°r. ilg. / 50.119722; 25.716667 (Kremenecis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
ValstybėUkrainos vėliava Ukraina
SritisTernopilio sritis Ternopilio sritis
RajonasKremeneco rajonas
Įkūrimo data1226 m.
Magdeburgo teisė nuo1431 m.
Gyventojų (2022[2])20 476
Plotas15,7 km²
Tankumas (2022[4])1 304 žm./km²
Altitudė329 m
Pašto kodas47003
Tel. kodas+380 3546
VikitekaKremenecis
KirčiavimasKrèmenecis,[5] Krèmenecas

Kremenecis (arba Kremenecas, ukr. Кременець) – srities reikšmės miestas vakarų Ukrainoje, Ternopilio srityje. Išvystyta maisto pramonė, taip pat yra tabako, baldų ir kt. fabrikai. Miestą kerta tarptautinis greitkelis M19, sutampantis su Klaipėdą ir Aleksandropolį jungiančiu europinio tinklo keliu E85. Yra XIII–XVI a. pilies liekanos, Jėzaus Kristaus Apsireiškimo vienuolynas (XVII a.), licėjaus ansamblis (dabar mokykla), bažnyčia (1743 m.).[6] Miesto diena švenčiama gegužės 20 d.

Kremenecio botanikos sodas ir Kremenecio pilis XIX a. (dailininkas Alphonse Bishebois)

Pagal kai kuriuos šaltinius, Kremeneco tvirtovė buvo pastatyta dar prieš mūsų erą, apie VII–IX a. Egzistuoja hipotezė, kad IX a. susikūrus Kijevo Rusios valstybei, Kremenecis įėjo į šios sudėtį. Rašytiniuose slaviškuose šaltiniuose Kremenecis pirmąkart paminėtas 1226 m.[7] Hipatijaus metraštyje kaip Haličo-Voluinės kunigaikštystės miestas.

1240–1241 m. žiemą prie miesto priartėjo chanas Batijus kartu su mongolų orda, tačiau, skirtingai nei kitų pilių, nesugebėjo užgrobti Kremenecio ir kitų Haličo tvirtovių, pastatytų kunigaikščio Danieliaus Haličiečio. 1254 m. prie miesto Danielius Haličietis sumušė totorių chano Kuremsio kariuomenę. 1259 m. Danieliaus broliui Vasylkai vykdant susitarimus teko pilį sugriauti. Ji buvo atstatyta XIII a. pabaigoje.

Nuo XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje. Prie pilies statybos prisidėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus Liubartas. 1431 m. Ldk Švitrigaila suteikė Kremeneciui Magdeburgo teisę. 1533 m. mieste dirbo žymus LDK visuomenės veikėjas Pranciškus Skorina. XVII a. Kremenece pastatytas Dievo Apvaizdos vienuolynas, jame 1636 m. įkurta mokykla. 1648 m. rudenį kazokų pulkai, vadovaujami pulkininko Maksimo Krivonoso, priartėjo prie miesto ir jį apsupo. Spalį, po šešias savaites trukusios apsupties, tvirtovė užimta, lenkų vadovybė pateko į nelaisvę. Kremenecas prarado savo gynybinę reikšmę, o tvirtovė buvo sugriauta. Yra išlikę pilies griuvėsiai.

1793–1917 m. miestas įėjo į Rusijos imperijos sudėtį, buvo apskrities centras Volynės gubernijoje.[8] 1818 m. Kremenecyje įkurtas Voluinės licėjus – aukščiausia mokymosi įstaiga, savo statusu prilygusi Vilniaus universitetui.[9] Licėjuje atidaryta didelė biblioteka, kurią sudarė apie 50 tūkst. knygų. 1917–1921 m. buvo Ukrainos Liaudies Respublikos sudėtyje, 1921–1939 m. priklausė Lenkija, 1939–1991 m. Ukrainos TSR, nuo 1991 m. nepriklausomos Ukrainos miestas.

  1. KREMENEC', citypopulation.de
  2. ↑ KREMENEC', citypopulation.de
  3. KREMENEC', citypopulation.de
  4. ↑ KREMENEC', citypopulation.de
  5. ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  6. ↑ Kremenecis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2026-11-03).
  7. ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 233
  8. ↑ Krzemieniec. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 776 psl. (lenk.)
  9. ↑ https://www.lituanistika.lt/content/28183