Kišiniovas
| Kišiniovas Chișinău | |
|---|---|
  | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Moldavija |
| Įkūrimo data | 1436 m. |
| Meras | Ion Ceban[1] |
| Gyventojų | 639 000[2] m. |
| Plotas | 120 km² |
| Tankumas | 5 325 žm./km² |
| Altitudė | 85 m |
| Pašto kodas | MD-20xx |
| Tinklalapis | Oficiali svetainė |
| Kirčiavimas | Kišiniòvas [3] |
Kišiniovas (rumun. Chișinău) – Moldavijos sostinė, didžiausias šalies miestas, kultūrinis ir komercinis centras. Kartu jis yra Kišiniovo municipijaus centras. Įsikūręs prie Byko upės. Pagrindinis šalies pramonės miestas, išvystyta buitinių ir elektros prekių, statybinių medžiagų, mašinų gamyba, plastmasės, kaučiuko, tekstilės pramonė.
Yra tarptautinis oro uostas, geležinkelio stotis, dvi autobusų stotys. Mieste veikia Moldavijos mokslų akademija, 1954 m. įkurtas universitetas, 5 teatrai, 8 muziejai (istorijos ir kraštotyros, dailės, Puškino, Kotovskio, Lazo ir kt.).[4]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestas įsikūręs lygumoje, prie Dniestro intako Biko.
Miestas yra centrinėje Moldovos dalyje ir administraciškai suskirstytas į penkis sektorius:
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kišiniove vyrauja žemyninis klimatas, kuriam būdingos karštos ir sausos vasaros bei šaltos ir vėjuotos žiemos. Žiemos temperatūra dažnai nukrenta žemiau 0 °C, nors retai žemiau -10 °C. Vasarą vidutinė temperatūra yra apie 25 °C, tačiau vasaros viduryje miesto centre temperatūra pakyla iki 35-40 °C.
 Kišiniovo klimatas  | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Aukščiausia °C | 15,5 (1971) | 20,7 (1990) | 25,1 (1947) | 31,6 (1899) | 35,9 (1950) | 37,1 (1957) | 39,4 (2007) | 39,2 (2007) | 37,3 (1946) | 32,6 (1952) | 23,6 (1963) | 18,3 (1903) | 39,4 (2007) |
| Vid. aukščiausia °C | 0,7 | 1,6 | 7,1 | 15,3 | 21,3 | 24,5 | 26,1 | 26,2 | 21,4 | 14,8 | 7,3 | 2,8 | 14,2 |
| Vid. temperatūra °C | −2,5 | −1,7 | 3,0 | 10,0 | 16,0 | 19,3 | 20,8 | 20,7 | 16,0 | 10,0 | 4,0 | 0,0 | 9,7 |
| Vid. žemiausia °C | −5,2 | −4,3 | −0,3 | 5,7 | 11,2 | 14,6 | 16,2 | 15,8 | 11,4 | 6,1 | 1,3 | −2,5 | 5,9 |
| Žemiausia °C | −28,4 (1963) | −28,9 (1954) | −21,1 (1917) | −6,6 (1904) | −1,1 (1915) | 3,6 (1911) | 7,8 (1908) | 5,5 (1966) | −2,4 (1977) | −10,8 (1912) | −21,6 (1892) | −22,4 (1946) | −28,9 (1954) |
| Krituliai mm | 30 | 32 | 34 | 42 | 56 | 74 | 74 | 47 | 47 | 30 | 39 | 34 | 539 |
| Duomenys: Kišiniovo klimatas[5] 2010 05 19 | |||||||||||||
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miesto pavadinimas siejamas su senosios rumunų kalbos žodžiais chișla („šaltinis“) ir nouă („naujas“), tikriausiai dėl to, kad gyvenvietė kūrėsi prie nedidelės versmės.[6] Kai kurios versijos miesto vardą sieja ir su vengrų arba Krymo totorių kalbomis.[7]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kišiniovas buvo įkurtas 1436 m. kaip vienuolyno kaimas. Tuo metu jis buvo Moldavijos kunigaikštystėje, kuri XVI a. tapo Osmanų imperijos vasale. 1511 m. užgrobtas Osmanų imperijos. 1812 m. Rusija užėmė rytinę Moldaviją ir pavadino Besarabija. Tuo metu Kišiniove gyveno 7 tūkst. žmonių. 1818 m. tapo Besarabijos gubernijos centru. Iki 1834 m. dėl dosnaus plėtros plano miestas smarkiai išsiplėtė. Architektas Avramas Melnikovas pastatė katedrą su varpine 1830–1836 m. Architektas Luka Zauškevičius pastatė Triumfo arką 1840 m.
1871 m. Kišiniovas geležinkeliu buvo sujungtas su Tiraspoliu, o 1873 m. – su Korneščiu. 1862 m. Kišiniove gyveno 92 000 žmonių, o 1900 m. – 125 787 gyventojų. Miestas buvo svarbus strateginis centras 1877–1878 m. Rusijos-Turkijos karo metu. XIX a. pabaigoje Lenkijoje ir Rusijoje kilus antisemitizmo bangai, į Kišiniovą plūstelėjo žydų banga (sudarė iki 43% miesto gyventojų 1900 m.). Mieste buvo dideli „pogromai“ prieš žydus – 1903 m. balandžio 6-7 d. bei 1905 m. spalio 19-20 d.
XIX a. pabaigoje dėl didelio antisemitizmo kitose Rusijos imperijos vietose ir geros ekonominės padėties Moldavijoje daug žydų atsikėlė į Kišiniovą. 1897 m. 46 % miesto gyventojų (t. y. virš 50 tūkst.) buvo žydai.[8] Kartu su pogromais kituose miestuose 1903 m. balandžio 19-20 d. įvyko Kišiniovo pogromas. Riaušės truko 3 dienas, buvo nužudyti 47 žydai, 92 buvo sunkiai sužeisti, o 500 patyrė smulkius sužeidimus. Keli šimtai namų buvo sugriauta.[9] Manoma, kad pogromas kilo dėl vienintelio to meto oficialaus laikraščio antižydiškos propagandos.
1919 m. Besasabija prisijungė prie Rumunijos karalystės. Kišiniovas su 133 000 gyventojų tapo antru pagal dydį šalies miestu. Nuo 1918 iki 1940 m. miestas priklausė Rumunijai, po to buvo užgrobtas TSRS (tapo Moldavijos TSR sostine).
Dėl Molotovo-Ribentropo pakto Tarybų Sąjunga prijungė Besarabiją 1940 m. birželio 28 d. NKVD pradėjo trėmimus ir žudynes. 1940 m. lapkričio 10 d. kilo didelis žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo Vrančos kalnai. Žuvo 78 žmonės, sugriuvo 172 pastatai.[10][11]
Žymūs objektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Katedra (Catedrala Nașterea Domnului) – (architektas Avraamas Melnikovas, 1830–1836 m.) ortodoksų katedra su varpine.
- Triumfo arka (Porțile Sfinte)
- Paminklas didvyriui šv. Stefanui Didžiajam (Ștefan cel Mare și Sfînt – karžygys, kovojęs prieš Osmanų imperiją).
- Ștefan cel Mare și Sfânt bulvaras
- Alėja „Moldovos valdovai“ – 10 paminklų iškiliausioms asmenybėms Moldovos istorijoje: Bogdanui I, Petrui I. Musatui, Alexandrui Gerajam (Alexandru cel Bun), šv. Stefanui Didžiajam (Ștefan cel Mare și Sfânt), Bogdanui III, Petru Rareș, Alexandru Lăpușneanu, Jonui Baisiajam (Ioan Vodă cel Cumplit), Vasile Lupu und Dimitrie Cantemir.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Futbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- FC Academia UTM Chişinău
- FC Agro-Goliador Chişinău
- CSCA-Rapid Chişinău
- FC Dacia Chişinău
- Fulgerul CFR Chişinău
- FC MHM-93 Chişinău
- Mihai Viteazul Chişinău
- FC Moldova-Gaz Chişinău
- FC Politehnica UTM
- CS Steaua Chişinău
- FC Codru-Stimold Chişinău
- Tebas Chişinău
- FC Torentul Chişinău
- ULIM Chişinău
- FC Unisport-Auto Chişinău
- FC Zimbru Chişinău
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Socialist Ceban Elected New Mayor Of Chisinau In Runoff“ (anglų). Radio Free Europe/Radio Liberty. 2019-11-04.
- ↑ „Chisinau in cifre. Anuar statistic 2018 - p. 10“ (PDF). National Bureau of Statistics of Moldova.
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 215
- ↑ „Kišiniovo klimatas“ (rusų). Suarchyvuotas originalas 2019-01-07. Nuoroda tikrinta 2010-05-19.
- ↑ Istoria. Kishinev.info (archyvuota 2003-07-22).
- ↑ Benjaminas Mašalaitis. „Pasaulio valstybės“. – Kaunas, „Šviesa“, 2007. // psl. 235–236
- ↑ „The Jewish Community of Kishinev“. The Museum of the Jewish People at Beit Hatfutsot. Suarchyvuotas originalas 2018-06-24. Nuoroda tikrinta 2018-06-24.
- ↑ Penkower, Monty Noam (2004-09-10). „The Kishinev Pogrom of 1903: A Turning Point in Jewish History“. Modern Judaism. 24 (3): 187–225. doi:10.1093/mj/kjh017. ISSN 0276-1114. S2CID 170968039 – per „Project MUSE“.
- ↑ Building Damage vs. Territorial Casualty Patterns during the Vrancea (Romania) Earthquakes of 1940 and 1977
- ↑ „75 de ani de la cutremurul din 1940“. 2015-11-10. Suarchyvuotas originalas 2018-04-29. Nuoroda tikrinta 2021-03-03.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oficiali svetainė (rumunų k.)
- Senos Kišiniovo nuotraukos (rumunų k.)
| ||||||||||||||||||||
| |||||||
