Rugsėjo 5

Rugsėjo 5 diena – 248-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 249-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 117 dienų.

Informacija

Šventės

• Baltijos jūros diena
• Pasaulinė barzdų diena

Vardadieniai

• Dingailė – Erdenis – Justina – Laurynas – Stanislava – Stasė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1394 m. – prasidėjo Vilniaus apgultis.
• 1557 m. – pasirašytos pirmoji (Restitucijos) ir antroji (Taikos ir satisfakcijos) Pasvalio sutartys.
• 1580 m. – LDK valdovo Stepono Batoro kariuomenė užėmė Didžiuosius Lukus.
• 1938 m. – pirmoji Lietuvos aviakompanija „Lietuvos oro linijos“ pradėjo reguliarius reisus (maršrutas Kaunas–Palanga).
• 1939 m. – išbandytas lietuviškos konstrukcijos bombonešis „ANBO-VIII“.

Gimimo dienos

• 1859 m. – Liudvikas Janavičius, vienas pirmųjų socialdemokratų Lietuvoje (m. 1902 m.).
• 1860 m. – Povilas Matulionis, prieškario Lietuvos miškininkas, profesorius (m. 1932 m.).
• 1867 m. – Vladas Mačys, Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas procesualistas, VDU profesorius (m. 1936 m.).
• 1874 m. – Mykolas Songaila, architektas (m. 1941 m.).
• 1898 m. – Stasys Lozoraitis, Lietuvos diplomatas, užsienio reikalų ministras (1934–1938 m.). Sūnus – Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) (m. 1983 m.).
• 1902 m. – Vladas Leparskas, vargonininkas, chorvedys, dainininkas, pedagogas (m. 1982 m.).
• 1905 m. – Jonas Virakas, Lietuvos architektas (m. 1988 m.).
• 1907 m. – Bronius Povilaitis, agronomas, LŽŪA docentas, Pabaltijo universiteto profesorius, filosofijos mokslų daktaras, Lietuvos kariuomenės karininkas, Lietuviškosios enciklopedijos bendradarbis, Lietuvių enciklopedijos žemės ūkio skyriaus redaktorius (m. 1985 m.).
• 1911 m. – Antanas Gudonis, gydytojas, chirurgas, kankinys (m. 1941 m.).
• 1919 m. – Vytautas Kazlauskas, Lietuvos katalikų kunigas, monsinjoras (1980 m.), habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, teologijos mokslų daktaras (1950 m.) (m. 2008 m.).
• 1925 m. – Henrikas Jasiūnas, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1929 m. – Vytautas Dovydaitis, Lietuvos agronomas, žemės ūkio teoretikas (m. 2022 m.).
• 1936 m. – Anelė Ališauskienė-Maroščikaitė, pedagogė ir chorvedė.
• 1938 m. – Teisutis Makačinas, Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
• 1941 m.:
  • Adolfas Baublys, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Ramona Veležienė-Vainaitė, pedagogė ir chorvedė.
• 1945 m. – Andrius Linkus, Lietuvos verslininkas, „Algos grupės“ koncerno steigėjas ir prezidentas (m. 2021 m.).
• 1947 m. – Žilvinas Andrius Kancleris, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1948 m. – Vida Vaiva Mainelytė, Lietuvos teatro ir kino aktorė.
• 1952 m.:
  • Alma Paukštienė, Lietuvos ir Ignalinos rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Rytis Taraila, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (m. 2025 m.).
• 1955 m.:
  • Juozas Augutis, Lietuvos inžinierius technologas, matematikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Kęstutis Naujokas, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Vytautas Šimkūnas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Vygandas Juodagalvis, Lietuvos archeologas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1958 m. – Tautvydas Barštys, lietuvių verslininkas, politikas.
• 1959 m. – Vidmantas Martikonis, verslininkas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Gintautas Domarkas, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Gintaras Bagdonas, Lietuvos kariškis, žvalgybininkas, pulkininkas. Buvęs ES karinio štabo žvalgybos direktorius, nuo 2010 m. gegužės mėn. – Generolo Jono Žemaičio karo akademijos viršininkas.
• 1966 m. – Vincas Babilius, Lietuvos inžinierius, politinis veikėjas.
• 1989 m. – Martynas Jurgilas, Lietuvos lengvosios atletikos sprinteris.

Mirtys

• 1975 m. – Andrius Baltinis, kunigas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas. Kunigas (1936) (g. 1909 m.).
• 1993 m. – Jonas Bielinis, Lietuvos TSR administracinis veikėjas, literatūros kritikas (g. 1933 m.).
• 2003 m. – Kiras Bulyčiovas, tarybinis rusų rašytojas fantastas, profesionalus istorikas (Rytų Azijos istorija) (g. 1934 m.).
• 2008 m. – Anupras Svarauskas, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1938 m.).
• 2024 m. – Rolandas Rastauskas, lietuvių poetas, dramaturgas, eseistas (g. 1954 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1379 m. – prasidėjo Gento (Baltųjų kepurių) sukilimas, kuris tęsėsi iki 1385 m.
• 1661 m. – Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV įsakymu Nanto pilyje kapitonas d'Artanjanas areštavo finansų ministrą Nikola Fukė.
• 1666 m. – baigėsi Didysis Londono gaisras.
• 1695 m. – Devynerių metų karas: Namiūro pilyje kapituliavo prancūzų įgula
• 1800 m. – Jungtinė Karalystė užėmė Maltą.
• 1905 m. – pasirašyta Portsmuto taikos sutartis, užbaigusi Rusijos-Japonijos karą.
• 1918 m. – Sovietų Rusijos ministrų taryba paskelbė apie Raudonojo teroro pradžią.
• 1939 m. – JAV paskelbė neutralitetą Antrajame Pasauliniame kare.
• 1961 m. – Belgrade įvyko pirmoji Neprisijungusiųjų judėjimo konferencija.
• 1998 m. – Kim Ir Senas paskelbtas amžinuoju KLDR prezidentu.

Gimimo dienos

• 699 m. – Abû Hanîfa / Abu Hanifa (farsi: أبو حنيفة ), persų teisininkas (m. 767 m. liepos 14 arba 18 d. arba 15 d.).
• 1187 m. – Liudvikas VIII, Prancūzijos karalius, nuo 1223 m. iki savo mirties (m. 1226 m.).
• 1568 m. – Tomazas Kampanela, italų filosofas, politinis veikėjas, utopinio komunizmo teorijos kūrėjas (m. 1639 m.).
• 1638 m. – Liudvikas XIV, Karalius Saulė, Prancūzijos karalius nuo 1643 m. Iš Burbonų dinastijos. Iki 1661 m. už regentą jo motiną Oną Austrijietę valdė Džulijus Mazarinis. Liudviko XIV valdymo metais suklestėjo absoliutizmas. Versalyje buvo pastatyti karaliaus rūmai, didelę reikšmę įgijo jų dvariškiai. Jie Liudviką XIV vadino karaliumi saule. Liudviko XIV laikų Prancūzija tapo stipriausia Europos valstybe.^{[reikalingas šaltinis]} (m. 1715 m.).
• 1774 m. – Kasparas Davidas Frydrichas, vienas žymiausių vokiečių ankstyvojo romantizmo, kurį kartu su Philipp Otto Runge labai įtakojo, tapytojų ir iliustratorių (m. 1840 m.).
• 1881 m. – Otto Baueris, austrų teisininkas, socialdemokratų teoretikas ir politikas (m. 1938 m.).
• 1896 m. – Heimitas fon Dodereris, austrų rašytojas (m. 1966 m.).
• 1929 m.:
  • Aina Blinkena, latvių kalbininkė, habilituota daktarė.
  • Andrianas Nikolajevas, rusų kosmonautas (m. 2004 m.).
• 1940 m. – Reičel Velš, JAV aktorė ir dainininkė, laikoma septintojo–aštuntojo dešimtmečių tarptautinio masto sekso simboliu (m. 2023 m.).
• 1946 m. – Fredis Merkuris, britų muzikantas, geriausiai žinomas kaip britų roko grupės Queen dainų autorius, vokalistas ir pianistas. Kaip atlikėjas jis pasižymėjo stipriu vokalu ir spalvingais bei ryškiais pasirodymais scenoje (m. 1991 m.).
• 1956 m. – Roine Stolt, švedų gitaristas (The Flower Kings).
• 1979 m. – John Alieu Carew, Norvegijos futbolininkas, žaidžiantis puolėjo pozicijoje Birmingemo „Aston Villa“ klube. Žaidžia Norvegijos nacionalinėje futbolo rinktinėje. 2005-aisiais, 2007-aisiais ir 2009-aisiais jis buvo išrinktas geriausiu Norvegijos futbolininku.
• 1981 m. – Filipas Volandris, profesionalus Italijos tenisininkas. Šiuo metu ATP reitinge jis užima 218 vietą. Aukščiausia jo pasiekta vieta reitinge buvo 25. Volandris gimė ir dabar gyvena Livorne, Italijoje. Per savo karjerą Filipas yra laimėjęs 2 ATP titulus. Volandris profesionalu tapo 1997 metais. Jis žaisdamas tenisą užsidirbo jau 2 576 044 JAV dolerių. Filipą treniruoja Fabricijus Fanučis. Volandris pradėjo žaisti tenisą būdamas septynerių metų amžiaus. Jo tėtis, Renatas, yra farmacijos kompanijos vadovas, o mama, Donatela, namų šeimininkė.

Mirtys

• 1566 m. – Suleimanas Didysis, dešimtasis Osmanų imperijos sultonas, valdęs 1520–1566 metais (g. 1494 m.).
• 1848 m. – Vasilijus Stasovas, rusų architektas, akademikas (g. 1769 m.).
• 1857 m. – Augustas Komtas, prancūzų sociologas (g. 1798 m.).
• 1906 m. – Liudvigas Eduardas Bolcmanas, austrų fizikas, vienas molekulinės kinetinės teorijos kūrėjų (g. 1844 m.).
• 1919 m. – Vasilijus Čiapajevas, Rusijos 1917–1922 m. pilietinio karo vadas (g. 1887 m.).
• 1970 m. – Karlas Johenas Rintas, austrų Formulė-1 lenktynininkas, pasaulio čempionas 1970 m. (g. 1942 m.).
• 1993 m. – Julianas Semionovas, žydų kilmės tarybinis rašytojas, kino scenaristas, žurnalistas. Laikraščio „Visiškai slaptai“ įkūrėjas (1989), vienas iš žurnalistinio tyrimo ir politinio detektyvo pradininkų Tarybų Sąjungoje (g. 1931 m.).
• 1997 m. – Motina Teresė, albanų kilmės religinio ordino steigėja, Nobelio taikos premijos laureatė (g. 1910 m.).

Nuorodos

• Rugsėjo 5-oji Lietuvoje ir pasaulyje (Jp.lt)